kilim

Redu - bukinistų, knygininkų rojus. Miestelio idėja kilo belgų žurnalistui ir knygų kolekcionieriui Noel Anselot pagal Velso knygų miestelio Hay-on-Wey prototipą. Redu vientisą architektūrinį ansamblį - tipišką Ardėnų fermą - saugo griežtas urbanistikos reglamentas. Retų ir antikvarinių knygų prekeiviai susibūrę Redu kitais metais minės savo 30-metį.  Redu apsilankėme labai ypatingą dieną  - per kasmetinį brokantą (sendaikčių turgų). Dėl to savo dirbtuvėse neradome René, rankiniu būdu gaminančio popieriaus ir savo aistra besidalinančio su lankytojais. Nuo darbo atitraukėme garbaus amžiaus kaligrafų būrelį - vienas po kito kilstelėjusių galvas pasisveikinti su mumis. Nors pats brokantas nesužavėjo, bet pridėjo šurmulio šiaip jau ramiai gyvenimo tėkmei kaimelyje. Vien ko vertas parkingas plyname lauke. Klausite, ką veikti Redu: - bukinėtis (pranc. "bouquiner"), knygintis; - valgyti upėtakį; - aplankyti šalia esa...

Dead dunes (Lithuania) Iguasu waterfalls (Argentina-Brasil) Plitvice lakes (Croatia) Walkway at Zarasai lake (Lithuania)     Greetings to the Sun (Croatia, Zadar)  

Teatro fasadas Briuselyje

Rue de la Gaîté (Linksmybių gatvė) yra 14-ajame Paryžiaus arrondissement'e, netoli Montparnass'o stoties. Pasirodo, gatvės pavadinimas joks atsitiktinumas. Istoriškai taip susiklostė, kad šiame rajone įsikūrė nemažai pasilinksminimo vietų - teatrų, restoranų, barų, užeigų. Kadaise ši vieta buvo miesto užribyje, o tai reiškia, kad i Paryžių atvežama produkcija (vynas) buvo apmokestinama. Egzistavo net speciali mokesčių rinkėjų kasta, taip vadinami "generaliniai fermeriai", kurie iš ūkininkų ar, šiuo atveju, vyndarių imdavo tam tikrą mokestį. Labai įdomu, kad praturtėję šie žmonės tapo meno mecenatais, prancūzų muzikos mylėtojais, meno kūrinių kolekcionieriais ar galeristais. Tokios užeigos, vadinamos "guinguette" (nestipraus balto vyno rūšis), išvengdavo muitų. Iki šiol šis terminas naudojamas prie vandens ypač po atviru dangum esančioms kavinukėms įvardinti. Ir nors kino teatrų populiarumas teatrų lankytojų gretas apmažino, Théâtre de Montparnass...

Pažįstamas, gyvenantis Paryžiuje "skundėsi", kaip sutrumpėjo kelionės metro su Iphonu... Laukimo akimirkas metro stotelėse trumpina ir meno instaliacijos. Šiuo atveju kalbu apie sekmadienį matytą videoinstaliaciją Paryžiaus Franklino Ruzvelto metro stotelėje. Adine Sagalyn kaleidoskopinis Eifelio vaizdas asocijuojasi su verpalų raštais (pranc. dentelle). Traukinio bėgius nuo platformos skiria stiklinės pertvaros, atspindžiai ant kurių taip pat yra projekto dalis. Projekte dalyvauja visi keliaujantys metro - ir tie kurie nekreipia dėmesio į abejose platformos pusėse kabančius ekranus (bet galbūt paklius i kažkieno fotobjektyvą) ir tie, kurie susidomėję vaizdu, pamiršta nuvažiuojantį traukinį... Fragmentas iš Adine Sagalyn nuotrauku videoprojekcijos "Dentelle d'Eiffel" Paryžiaus Franklin V. Roosevelt metro stotelėje