Dar sykį apie Belgijos kaimą (neveltui blogas sustojo šioje vietoje). Savaitgalį Ardėnų fermoje pjaunamos žolės kvapas, pakelės pievose suritintos šieno kitkos mažai kuo skyrėsi nuo lietuviško kaimo. Taip pat mėgavomes saulės atokaita, popiečio miegu medžių pavėsyje, fotografavome dūzgiančias bites, stebėjome nieko neįprasto žolės rupšnojime nematančias karves. Pritrūko nebent serbentų krūmo. Romantika miesto vaikui ir šventė vasaros užsilaukusiems. P.S. Dar tokio įspėjimo viešbučio kambaryje neteko matyti. Adaptuota kaimo turizmui. Nieko nuostabaus, nes fermoje auginamos karvės, tai ir skrajutė advokatauja galvijams:)))))))))) Nebūkit barsukai, taupykit vandenį!