Bendraamžės Giedrės Žickytės filmas "Kaip mes žaidėme revoliuciją" - dokumentinė juosta apie Sąjūdžio laikų reiškinį - Lietuvą drebinusius Roko maršus.
Filmo idėja kilo kuriant filmą apie "Antį". Pasak režisierės, studijuojant archyvinę medžiagą, tapo aišku, kad grupės istorija neatsiejama nuo to meto politinių įvykių - Gorbočiovo vykdomos perestoikos, glasnost ir Lietuvoje užgimusiu Sąjūdžiu.
Apie tai, kaip naujametis architektų pokštas išvirto į masinį reiškinį, pasakoja Roko maršo krikštatėvis, grupės "Antis" lyderis Algirdas Kaušpėdas, kuris sako ieškojęs būdų, kaip gyventi atgimimo laikotarpiu. Tai, kad buvo galima burtis viešai roko muzikai leido išeiti iš pogrindžio. Negana to, roko maršus finansavo komjaunimas!
Vaikystėje atmintinai išmokti "Anties" dainų tekstai šiandien skamba naujai, su labai aiškia potekste, drąsiai pašiepiančia sovietinį sąstingį ir veidmainystę, kupini humoro ir sarkazmo.
Taip pat nustebino Kaušpėdo teatralo amplua, art-rock, kabareto žanras, fanfaros. Filmo "Kažkas atsitiko" dailininkų sukurtas "Anties" sceninis įvaizdis jiems "prilipo" ilgam. Vieniems tai - barokinis teatras, kitiems, tuo tarpu, postmodernistinis stilius.
Ir kaip gražiai filmo pabaigoje išsireiškė L. Donskis, kad po gyvenimo poezijos seka proza. Pakilimo laikotarpis, kai architektai tampa muzikuojančiais teatralais ir nepriklausomybės kovų dalyviais, o koncertų organizatoriai už tai galėjo būti pasodinti į kalėjimą, baigėsi, gyvenimas tapo labiau kasdieniškas.
Comments