Nora Ikstena "Motinos pienas" (vertė Laura Laurušaitė)
Vilnius: Tyto alba, 2019
Man tai yra knyga apie tai, kaip žmogaus charakteris ir amžius lemia prisitaikymą arba nesugebėjimą gyventi duotomis aplinkybėmis, šiuo atveju, sovietinėje sistemoje.
Skirtingą įvykių matymą perteikia originalus pasakojimo stilius - kartais net sunku suprasti, ar pasakotojas yra motina, ar dukra. Lygiai taip pat vaidmenys sumišę ir šeimoje - dukra yra motina savo motinai, senoliai yra tėvai savo vaikų vaikams. Bevardžiai veikėjai atpažįstami pagal jų šeimyninę padėtį.
Tai knyga apie santykius šeimoje, tėvų ir vaikų bendravimo ypatumus, ryšį tarp skirtingų kartų ir kraujo (motinos pieno) ryšiui prilygstančią draugystę. Net epochos baisumai lengviau pakeliami, kai yra stiprios žmogiškos atramos. Situacijos rimtumą švelnina ir puikus autorės humoro jausmas, šaržuojantis neatitikimą tarp brukamo sovietinio patoso ir apgailėtinos sovietinio žmogaus realybės.

Comments